P1d — Straipsnis recenzuotame konferencijos darbų leidinyje

Vegetation changes after logging in dry pine forests of Dainava plain

Markevičiūtė, Adelė ; Juzėnas, Sigitas ; Meškauskaitė, Edita

Žmogaus ir gamtos sauga = Human and Nature Safety : 23-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga "Žmogaus ir gamtos sauga 2017" : 2017 m. gegužės 3-5 d., Kaunas = Proceedings of the 23rd international scientific-practice conference "Human and nature safety 2017" / Aleksandro Stulginskio universitetas. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Vytauto Didžiojo universitetas. Lietuvos mokslų akademija, 2017, p. 103-106

Lietuvių

Vilniaus universitetas

(eLABa ID)22874951

N 013 - Botanika (100 %)

Netrikdomuose sausašiliuose augalų rūšių kaita yra lėta, tačiau kirtimų paveiktos šios bendrijos keičiasi stipriau. Pokyčiams įvertinti 2016 m. buvo ištirta 16 sklypų Kabelių, Marcinkonių, Norulių, Perlojos ir Zervynų girininkijose. Sklypai skyrėsi metų skaičiumi po kirtimo: 2–5 arba 6–10 m. – „kirtavietės“ (4 sklypai), 16–25 m. –„jaunuolynai“ (5 sklypai) ir 90–135 m. –„miškai“ (6 sklypai). Kiekviename sklype augalija buvo ištirta dešimtyje apskritimo formos 78,5 m2 ploto laukelių. Nustatyta, kad miškuose žolių ir krūmokšnių ardo rūšių skaičius svyravo tarp 9–22, dviejų – penkerių metų amžiaus kirtavietėse sumažėjo iki 9–14, o šešerių – dešimties metų kirtavietėse išaugo iki didesnio nei miškui būdinga rūšių skaičiaus – 15–25. Jaunuolynuose rūšių įvairovė buvo mažiausia – 8–13 rūšių. Jaunuolynuose taip pat užfiksuota mažesnė kerpių rūšių įvairovė nei miškuose ir kirtavietėse, nors jų projekcinis padengimas jaunuolynuose buvo didžiausias (26–44 %). Žolių ir krūmokšnių ardo bendras padengimas stipriausiai (nuo 10 iki 38%) varijavo kirtavietėse. Dėl išskirtinių biologinių savybių atskirai vertintas pataisų ir padraikų dažnumas. Dažniausi buvo Lycopodium clavatum individai – jie rasti 8 iš 16 tirtų sklypų. Visuose tirtuose miškų sklypuose buvo rasta bent po vieną pataisinių šeimos rūšį, o pažeistuose sausašiliuose pataisiniai dažniausiai augo sklypų pakraščiuose, prie paliktų senų medžių grupių ar greta po kirtimo paliktų šakų juostų.

Slow plant communities changes characterize undisturbed dry pine forests, but after cuttings there is an intense change of vegetation. We studied those changes at 16 sites in South Lithuania , including various conditions:– 2-–5 years old clear cutted and 6-–10 years partial cutted areas (4 sites in total); 16-–25 years old young stands (5 stands) and 90-–135 years old forests (7 sites, Cladoniosa and Vacciniosa types). Vegetation in every site was investigated in 10 circle shaped plots of 78,.5 m2 . The species number of herbs and semishrubs in forest was between 9 and 22, it decreased to 9-–14 in two-five years old cutted areas, but reached higher number (15-–25) than typical for forests in six-ten years old cutted areas. Species richness of herbs and semishrubs was lowest (8-–13) in young stands. The species richness of lichens was also lowest in young stands, though the projection cover of lichen was much higher (26-–44%) in young stands compared to cutted areas and forests. Projection cover of herb-semishrub layer varied mostly (10-–38%) in cutted areas. Further investigations were made of Lycopodiaceae family plants and their abundance in disturbed dry pine forests. Altogether we found 5 plants from this family: Lycopodium clavatum., L.annotinum, Diphasiastrum tristachyum, D. complanatum and D. ×x zeilleri. L. clavatum was most frequent (8 from 16 sites) and there was at least 1 specie of Lycopodiaceae family plants in all forest sites. In disturbed forests it usually existed at edges of cutting sites, under tree clumps left after cutting and in sites with logging residue.

Kirtimai; sausašiliai; Lycopodiaceae

Cutting; dry pine forest; Lycopodiaceae